Prieš kelias savaites pirmą kartą perėjau „Half-Life 2“ (yey... beveik 8 metai nuo jo pasirodymo!). Ir žinot  ką? O gi tai, kad tai velniškai geras žaidimas! Beveik visuose vietose, kur „Half-Life“ turėjo bėdų, ši, antroji žaidimo dalis, visas jas užtaiso. Nuostabu!

Visgi, vienas trūkumas lieka neištaisytas - Gordono tylėjimas. Iš vienos pusės suprantasm toks kūrėjų pasirinkimas, bet iš kitos pusės... na, keistokai atrodo, kai visi Gordonui kažką sako, o tas vis tyli... bet dar keisčiau, kad niekas nepasidomi, kodėl... Keisčiausia, kad šį trūkumą aš supratau tik žaisdamas  „Secret World“ žaidimą, kuriame veikėjas taip pat tyli, tačiau ten skirtingai nei „Half-Life 2“ bent jau dialogais užsimena apie šią nekalbėjimp priežastį (veikėjo mažakalbystė). Na, o „Half-Life 2“  atrodo kartais visiškai taip, kaip kiti veikėjai kalbėtų su Gordunu tarsi su siena... Dėl to manau, kad „Half-Life 3“ šis, vienas iš paskutiniųjų žaidimo trūkumų bus kažkaip ištaisytas ir paaiškinta Gordono tylėjimo priežastis arba atsiras kažkokie pasirenkamieji dialogai... Oh... prisisvaigau... na, bet būtų tikrai malonu iš „Valve“ pusės... :D

Kas per žaidimas „Digger“ (apie jį rašiau!) manau niekam besidominčiam žaidimais nereikėtų pasakoti, o štai kas per daiktas „Digger7“ greičiausiai retas pasakytų. Dėl to, šį įrašą dedikuoju šiam originalaus žaidimo prastam klonui!

Tiesa, „Digger7“ prastas tik savo valdymo schema, kuri lietimui jautriems išmaniems telefonams atrodo „neatidirbtas“. Bandymas tampyti valdomą veikėją žemėlapyje yra patogus tik tuo atveju, jei telefonas padėtas ant stalo... Bet kaip ten bebūtų šaudyti, visgi, nėra labai patogu... kaip kartais staigiai ir apsisukti (beje, kartais aplanko toks jausmas kad žaidimas per lėtai nuskaito lietimo komandas ir jas įvykdo).

Nors „Digger7“ ir nemokamas. Rekomenduočiau savo laiką geriau skirti kitiems žaidimams. Jų tikrai yra ir geresnių!

„Quake II Mission Pack: Ground Zero“ mano akimis šiai dienai yra pats šūdiniausias papildymas ever. Pirmiausia todėl, kad nežinia kodėl bet žaidimas nevisada sugeba užkrauti savo seivus. Maža to, kai kurių vietų gali būti neįmanoma pereiti be kodų naudojimo arba be kokio „Ultime Quake II Patch“, kuris ne tik ištaiso klaidas, bet ir šiek tiek pagerina žaidimo grafiką. Na gal nebūtų taip blogai, jei šis žaidimas būtų kažkuo geresnis už originalųjį „Quake II“ (apie jį rašiau!), tačiau apart vieno įdomios idėjos lygio, kur reikia išsigelbėti nuo vis kylančios lavos, daugiau žaidimas nelabai ką pasiūlo. Paskutinis  „Quake II Mission Pack: Ground Zero“  lygis, atrodo analogiškas dalykas kaip anekdotai apie nemylimos uošvienės nužudymą... Na, rimtai - paskutinis priešas... oi, teisingiau priešė... yra vorė, kuri nežinia ką veikia apart to, kad gamina voriukus robotus... Na, rimtai... WTF?!

„Xatrix Entertaiment“ buvo viena iš tų kompanijų, kurios tiesiog mokėjo kurti gana gerus žaidimus, tačiau kaip bebūtų keista ji buvo sunaikinta „Activision“ pertvarkų vardan.

Man asmeniškai „Quake II Mission Pack: The Reckoning“ paliko daug didesnė įspūdį nei originalusis „Quake II“ (yra jam parašytas šio tinklaraščio įrašas!!!). Galbūt taip yra todėl, kad kai kurie žaidimai sukurti pramogai, o tuo tarpu kiti sukurti iš esmės tik techninių galimybių demonstravimui...

Nors  „Quake II Mission Pack: The Reckoning“  turėjo iš esmės durnesnes misijas nei „Quake II“  (žr. žemiau esantį paveiksliuką), bet kažkodėl jis smagesnis. Nesakau, kad jis labai geras, nes taip nėra. Yra geresnių bei įdomesnių šio žanro atstovų. Tiesiog  „Quake II Mission Pack: The Reckoning“ man pasirodė tikrai gana neblogas...

Šiek tiek buvau užsikabinęs prie „FallDown Classic“ žaidimo. Labai paprasta, bet veikianti idėja išmaniesiems telefonams!

Žaidime tereikia judinti savo telefoną taip, kad ruliukas nusiristų kuo žemiau. Kad nebūtų tai lengva, lygiai kyla ir bando užtempti kamuoliuką į viršų. Žodžiu, išvirkštinė „Icy Tower“ (apie jį rašiau) versija! Tiesa, šiek tiek prastesnė. „Icy Tower“  žaidime galima užsi9dirbti papildomų taškų darant apsisukimų grandines, o tai labai pagyvina žaidimą. O tuo tarpu, „FallDown Classic“  nesiūlo jokios panašios ar išvis kažkokios bonusų sistemos. Galbūt dėl to, šis žaidimas kažin ar labai ilgam gali patraukti žaidėjo dėmesį... na, nebent kitų žaidimų telefone nėra...

„Quake III: Arena“ man asmeniškai yra vienas iš geriausių kada nors sukurtų žaidimų. Ir tai turbūt pats geriausias „ID Software“ iki šiol išleistas produktas! Bet kaip ten bebūtų, visgi, „Unreal Tournament“ (apie jį jau rašiau) man yra geresnis pasirinkimas...

Na, bet kaip ten bebūtų, įsijungus po tiek laiko „Quake III: Arena“  ir besižvalgydamas po lygius, matytus „Quake Live“ (apie jį aš irgi šiek tiek rašiau) supranti, kad tobulų lygių nebūna. Naujesnuose lygių versijose atsiranda žemėlapiuose dalių, kurių anksčiau nebuvo, arba kai kurios išnyksta... bet jos atrodo labiau į naudą... Žinoma, ir „Unreal Tournament“ serijos žaidimuose galima rasti kažką panašaus, bet ten kažkaip taip nesijaučia, kad žemėlapiai būtų tobulinami vardant žaidėjų. Ten tas jausmas kitoks...

Iš ties dabar  „Quake III: Arena“  serverių nebėra daug. Ir suprantama kodėl. „Quake Live“  juos visus baigia išžudyti. Tikiu, kad ateityje jų visai gali nebelikti. Ypač jei „Quake Live“  pasiūlytų žaidėjams paleisti serverius su nuosavais modais bei žemėlapiais. Na, bet ar tai svarbu?.. Juk pats „Quake III: Arena“ jau skaičiuoja 13 metus... Žodžiu, senukas...

Dar vieną pastebėjimą turiu, liečiantį „Quake III: Arena“ - Steam GUI bei pats žaidimas pjaunasi, net jei jis įsigytas būtent iš šios parduotuvės. Jei padarai ekrano nuotrauką per Steam'ą, prisijungia koks nors draugas ar žaidimo pradžioje parodomas standartinis Shift+Tab pranešimas, kažkas atsitinka su žaidimo atmintimi bei tekstūros belekaip išsidėlioja ekrane. tuomet belieka Alt+Enter spausti mygtukų kombinaciją, kad persikrautų rodomas vaizdas... Žodžiu, manantiems, kad Steam parduoda senus žaidimus, kurie tikrai gerai veikia su jų programine įranga, pasakysiu, kad taip ne visada yra. Ir dėl to, tokius žaidimus rekomenduočiau pirkti iš kitos parduotuvės, žinoma, jei tik yra šansų... Bet kaip būtų gaila, nežinia kodėl bet  „ID Software“ neparduoda savo visų žaidimų kitur nei per Steam parduotuvę... 

2011-ais „Astroslugs“ buvo vienas iš tų kelių galvosūkių žaidimų, kurie gana neblogai buvo įvertintas apžvalginkų (Metacritic vidurkis - 74) bei vienu metu dažnokai reklamuojamas. Dėl to, progai pasitaikius įsigijau šį žaidimą už 1 dolerį iš „Big Fish Games“ skaitmeninės žaidimų parduotuvės.

„Astroslugs“ žaidimas iš esmės yra tetrio bei paslėptų objektų ieškojimo žaidimų hibridas. Šiame žaidime tenka padėti ateiviui pažymėti skrytulių sekas taip, kad iš jų susidarytų reikiamos figūros. Tai daroma tam, kad ateivis gautų jam taip reikalingo kuro... bet apskritai, man ši žaidimo vieta, šiek tiek nelabai logiška... nors kitavertus greičiausiai ateiviams žmonių naudojamos technologijos irgi pasirodytų nelogiškos... Na, nesvarbu. Svarbu, kad taip ateiviui padėti reikia pastoviai kol bus surinktas tam tikras degalų kiekis. Papildžius degalų baką tam tikru kiekiu degalu, atsirakins kitos teritorijos ir taip toliau.

Apskritai, „Astroslugs“ man yra it biudžetinė „World of Goo“ (apie jį jau rašiau!) žaidimo versija, su prastesniu įgarsinimu bei mažesniu kiekiu efektu, bet kad ir kaip ten bebūtų tai iš ties gana žaidžiamas žaidimas. Tiesa, žaidžiant pirmus lygius taip neatrodo, bet pakilus sudėtingumo lygiui viskas pradeda atrodyti šiek tiek kitaip. Visgi, skirtingai nei „World of Goo“ „Astroslugs“  greičiausiai aš taip niekada ir nepereisiu - po kurio laiko bandant pereiti sudėtingesnius lygius pradedu nervintis... :(
 

„Quake III: Team Arena“ man primena tuos mažareikšmius DLC, kuriuos norint turėti reikia mokėti kūrėjams. Pirmiausia dėl to, kad visi nauji žaidimo režimai iš esmės yra ne kas kita kaip CTF mutatoriai. T.y. kad žaidžiame tuose pačiuose CTF žemėlapiuose. Antra, nors originalusis „Quake III: Arena“ nepasižymėjo didelėmis galimybėmis žaisti vienam, tačiau šiame dar viskas atrodo blogiau. nes nebėra jokio tikslo pereidinėti lygius. Na, o žemėlapiai nors ir gana neblogi, tačiau gali būti nesunkiai pakeičiami nemokamais, sukurtais žaidėjų bendruomenės. Žodžiu, ne kas... ypač kai tenka įvertinti naudos gautos už pinigus santykį...

Šių metų žiemą-pavasarį vyko Windows Phone programėlių konkursas. Tarp atsiųstų konkursui darbų buvo ir toks „Solar Invaders“ žaidimas. Deja, kažką labai gero apie šį žaidimą pasakyti negaliu, nes jį žaidžiant neapleidžia jausmas, kad šis žaidimas buvo neišbaigtas. Kitavertus, dėl tam tikrų konkurso sąlygų būtų labai keista, jei būtų šio žaidimo kūrėjams pavykę sukurti kažką geriau... tačiau, kaip ten bebūtų, labai gaila, kad kūrėjai, atrodo, po šio konkurso rezultatų paskelbimo ėmė ir numetė šį žaidimą likimo valiai... Tikiu, kad tobulinant iš šio žaidimo kažkas gero gautųsi... na, bent ateityje... bet dabar, deja, neatrodo, kad reikalai galėtų gerėti... :(

Kažkaip pagalvojau, ar būtų įmanoma parašyti mažą panašų žaidimą iš 50 kodo eilučių... Jei atrasiu pakankamai tam laiko, galbūt reikės ir pabandyti - juk šiuo metu kaip tik dar vienas konkursėlis vyksta...

Prieš kurį laiką išbandžiau tokį WP7 skirtą žaidimą „Cartridge“. Pirmas įspūdis buvo gana keistas. Žaidime kažkodėl visi veikėjai naudoja vardus paiimtus iš IT srities. Doh!.. tiesa, pasakius, net pats žaidimo pavadinimas naudoja šią taisyklę!.. Galbūt to ir nebūtų galima pastebėti, jei žaidimas neturėtų istorijos, pagal kurią gaunasi taip, kad vienas toks veikėjas Cartridge turi gelbėti tėvą, kurį pagrobė piktasis Glych(!!!)... Heh... na, rimtai... tikrai netikėtas bet kažkiek ir smagus toks kūrėjų pasirinkimas!

Na, bet kalbant apie kitus žaidimo elementus turėčiau pasakyti, jog šis žaidimas iš esmės yra Super Mario stiliaus žaidimų klonas su šiek tiek kitokia grafika bei istorija. Tiesa, gal ne toks puikus kaip anas... :/