Esate GTA fanas? O gal „Need For Speed“?.. Tuomet „Strap-on-bomb Car“ tikrai jums! Galima lenktyniauti ne tik dideliais greičiais žaidime, bet ir susprogdinti ultra-realistiškai savo valdomą transporto priemonę! Taip pat galima mėgautis labai tikroviškais oro efektais, bei nuostabia siužeto linija, kurią įtakoti galėsite tik vienu mygtuku!

Taip, visa tai, ką aukščiau parašiau yra melas... bet tai neturėtų būti priežastis neatsiųsti ir pasibandyti šio žaidimo (tuo labiau automobilį vairuoti iš tiesų čia teks... kaip ir susisprogdinti...). Juk sakoma „genialumas slypi paprastume“!

Dar vienas įrašas apie beždžionėles! Šį kartą jos - gerai ištreniruotos beždžionėlės, mokančios svaidyti strėlikes ir kitus aštrius daiktus. Ir tik tam, kad nepavyktų praleisti 50 balionėlių karavanų! Apie ką aš čia? Žinoma, apie „Bloons Tower Defense 3“ žaidimą!

Nors paprastai žaidimus savo tinklaraštyje giriu, tačiau šis, nepaisant originalesnės bokštelių gynybos žaidimo interpretacijos yra gana prastas: visus tuos 50 lygių pereiti išties yra nuobodu, animacijos su „trūkstamais kadrais“, krovimasis irgi šiek tiek per lėtas, spalvos kaip iš 16 bitų žaidimų eros... bet common juk „Bloons Tower Defense 3“ yra flashinis žaidimas!

Labai norėtųsi būti protingesniu už šimpanzes, bet, deja, ko gero tai bus tik dar vienos mano „drambliuko svajonės“... Su beždžionėlių greitu mąstymu niekaip negaliu susilyginti. Bet, visgi, pažiūrėjus prieš tai pateiktą nuorodą, kyla toks nenusakomas noras „pasitreniruot“... „Bain Buddies“ labai šiam tikslui tinka.

„Bain Buddies“ tikslas - žaidžiant įvairius mini žaidimukus surinkti daugiau taškų nei draugai, bei pačiam susižinoti, savo smegenų „kietumą“.

Tetrūksta čia mums tik Betmamo! Na gal dar ir Supermeno... Ir turėtume visiškai pilną herojų kolekciją vaikščiojant po požemius - „Super Mario Crossover“!

„Treasure Isle“ - tai dar vienas socialinių tinklų žaidimų guru „Zynga“ kūrinys. Pagrindinė idėja labai panaši į ankščiau aprašyto „Treasure Madness“. Čia teks keliauti per įvairias salas ieškant lobių. Tačiau skirtingai nei „Treasure Madness“ „Treasure Isle“ nesiūlo perkamų salų žemėlapių. Vietoj to, siūlo juos atrakinti keliantis lygius, o uždirbtus pinigus investuoti į savo nuosavą salą, joje plėtojant ūkininkystę (beveik identiškai kaip ir per ankščiau mano aprašytą „FarmVille“).

„Treasure Isle“ vilioja geromis animacijomis, grafiniu stiliumi, muzika, bet atstumia galimybe nurodyti iš anksto pagrindiniam veikėjui ką kąsti. Tenka pastoviai laukti kol šis baigs ploto kasybą. 

Taip pat gana įdomus sprendimas - brangakmenių medžiai. Jų „derlių“ kasdien galima nuimti. O brangakmeniai gali praversti atrakinti kai kurias salų vietas. Keistoka tai, kad kai kada logiškai galvojant, būtų galima tiesiog apiplaukti užtvaras ir toliau pakasinėti vietoj pasinaudojus brangakmeniais... bet žaidimas to neleidžia... Na, bet juk tokių ar panašių nesąmonių turbūt galima rasti dabar kone kiekviename žaidime.

Pamenate kažkada rašiau apie tower defense tipo žaidimus? Tai vat... FaceBook'e jų irgi yra... net ir tų, kurie turėtų būti žaidžiami ant stalo! „Desktop Defender“!

...nes jis ypatingas tuo, kad reikia lyginti savo kietumą su draugų kietumu ir jiems siuntinėti dovanas, kad visi būtų laimingi ir, kad naujas funkcionalumas atsirakintu... BAH!.. Jei ne don117 piniginė injekcija, nebūčiau tokių šūstrų dartų įsigijęs!.. Bah!.. bAh!.. baH!.. 

Pirmasis „Žaidžiu.“ tinklaraščio įrašas buvo parašytas šiek tiek daugiau kaip prieš metus - 2009 kovo 13. Įrašas buvo skirtas šauniajam „Icy Tower“. Na, o vakar visai netikėtai užtikau jaunesnį šio žaidimo brolį - FaceBook'inį Icy Tower'į!..

FaceBook'inis Icy Tower'is turi kone visas tas pačias savybes kaip ir originalusis. Visgi, skirtingai nuo originalo čia yra bokštai, kuriuos reikia atrakinti pereinant kitus. Taip pat čia yra ir galimybė gražinti savo veikėją, žaisti prieš draugus bei rinkti apdovanojimus (aka. pasiekimus)...

Viskas būtų labai šaunu, jei ne pakeista pagrindinė žaidimo muzikėlė, kuri labai hipnotizavo tuo pat metu ir nervuodama... nebeliko ir to kieto veikėjo... nors visi šie trūkumai kaip ir netrukdo mėgautis naujuoju žaidimu...

Pasaulis dar ir dabar negali atsikvošėti nuo fenomenalios „Farmville“ sėkmės (tai pats žaidžiamiausias kol kas žaidimas socialinuose tinkluose visame pasaulyje; apie jį jau rašiau). Nenuostabu, kad atsirado pastaruoju metu ne vienas dar žaidimas bandantis privilioti ar atrasti fermeriškumą kiekvieno žmogaus širdyje. Štai Frype.lt ne taip seniai pristatė savą šio žaidimo versiją, pavadintą šiek tiek gal neišvaizdžiai - „Ferma“.

Kaip ir kituose šio strateginio subžanro atstovai, taip ir „Ferma“ siūlo daryti tą patį - auginti gyvūnus ir augalus bei tai, ką gauna iš jų pardavinėti... ir žinoma, kuo labiau keltis savo lygius lyginant juos su turimų draugų... Tiesa, dar čia siūloma ir pažvejoti... bet pati žvejojimo mini-žaidimuko  mechanika tokia prasta, kad atrodo kad bandytum kažkokioje loterijoje vis išlošti milžinišką žuvį...

Nors vartotojo sąsaja ir nesunkiai perprantama, tačiau labai didelį minusą galima dėti už grafinius elementus... Viskas atrodo čia daug nykiau nei tame pačiame „Farmville“... Jau nekalbant apie pačios fermos dydį, kurios pradinis variantas labai mažas... nors kitavertus čia viskas daug greičiau kažkodėl auga (ar tik tai tam, kad išauginti naują Frype.lt zombių kartą?).

Dar keli keistoki žaidimo elementai - kiaulpėnių sodinimas draugų laukuose (kiaulystės darymas - kad tik jų derlius neužaugtų greičiau nei tavo!!!) bei jų derliaus „praretinimas“ (kitaip tariant - vogti iš draugų yra labai gražu!!!)... Tuo tarpu žaisdamas „Farmville“ tikrai tokių šunybių neiškrėsi...

Teko kažkuriame tinklaraštyje ankščiau man skaityti, kad nauja ateities technologija - tai genų inžinerija. Galbūt ateityje kaip dabar naudojamės kompiuterius žaidimams naudosime savo genetiškai sukurtus mažus dinozauriukus mūšiams... Kaip ten bebūtų, kol kas DNR ir RNR temos kompiuteriniuose žaidimuose vystomos gana retai. Keisčiausia tai, kad, mano supratimu būtų galima sugalvoti iš ties ne vieną, o tų žaidimų pasirodo gana retai... 

„DNA“ - tai būtent vienas iš tų retų žaidimų grįstas DNR teorija... na, iš tiesų nors ir nesu šios srities specialistas bet man kažkodėl atrodo, kad kai kurie dalykai nors su DNR grandinėmis žaidime ir „rišasi“, bet yra ir šiek tiek „pakliedėjimų“, todėl teikti, kad visiškai DNR teoriją šis žaidimas remiasi būtų, manau, nevisai tikslu.

„DNA“ žaidime galima rasti trys skirtingus režimus: istorijos, galvosūkių ir smėliadėžės.

Istorijos režime tenka prieš lygių grupę skaityti elektroninio pašto žinutės ir kiekviename lygyje bandyti sukurti tam tikrų genų kiekius. Kuo toliau kylama, tuo atsiranda įvairesnių ląstelių, virusų ir dar beležino ko... Kiekvienas naujas atsiradęs daiktas turi įtakos žaidimo eigai. Viską reikia žaidime suspėti pabaigti per kuo trumpesnį laiką, nes laikrodis negailestingai vis tiksi, o reikalingų naujų genų skaičius vis auga ir auga... Naujo geno išradimas - tai lastelių/genų (nežinau tiksliai kas ten) reakcija, kurios metu šie jungiasi. Kiekvieno lygio pereitas rezultatas - nauja gėlė. O prieš pradedant istorijos režimą pasiūloma pažaisti apmokymus, kas išties labai šaunu... bet štai, kad nėra galimybės išsaugoti norimo lygio ir paskui jį įkrauti - tai žaidimo minusas. Kitavertus, jei išeisi iš žaidžiamo lygio, kitą kartą pradedant istorijos režimą tau pasiūlys pratęsti seną žaidimą... žodžiu gaunasi šiokia tokia nesąmonė nors išsaugojimas/įkėlimas ir yra, bet jis nepadarytas patogiai.

Galvosūkių režime pati žaidimo idėja panaši. Tačiau čia keliaujant per lygius tenka sugalvoti kaip sujunginėti objektus, kad visi šie išnyktų iš žemėlapio. Kartais reikia tik reakcijos, o kartais tam reikia ir nemažai pagalvoti.

Smėliadėžės režime reikia vis rinkti ir rinkti taškus kuriant naujas kuo didesnes grandines. Nors gal kai kam tai gali pasirodyti ir labai įdomus užsiėmimas, mano manymu, tai labiausiai neatidirbta žaidimo dalis.

Nors žaidimo efektais ir esu patenkintas (nepaisant to, kad genų/ląstelių susijungimas nekelia jokio tikro garso), tačiau žaidimo muzikiniu takeliu - ne. Jame tėra tik viena daina, kuri be galo vis grojama. Tai po kurio laiko truputi „užknisa“. Bet visgi, ne tai yra blogiausia žaidimo dalis - o galimybės keisti ekrano gebą nebuvimas. Ant mano LCD monitoriaus bendras vaizdas išties buvo nelabai koks... na bet ir prie to įprantama... 

„DNA“ gal ir vertėtų būti vadinamas gana blogu kasdieniniu žaidimu (aka. casual game), jei ne viena svarbi aplinkybė - žaidimas nėra lengvas... na taip pirmi lygiai lengvi, bet kuo toliau tuo labiau sudėtingumo kartelė vis kyla ir kyla... Kas verčia dar kartą bandyti ir bandyti pereidinėti iš naujo lygius, norint pamatyti, kas ten bus toliau...

Jei prieš tai įrašas buvo apie labai gerai atliktą savanorišką žaidimo perkėlimą į naršyklę, tai šis... hmz... kaip čia pasakius... apie dar vieną „WTF“!

Žodžiu, kažkas sumanė perkelti į naršykles „Quake 3: Arena“. Tam nusprendė pasinaudoti Shockwave technologija (kuri, beje, yra daug galingesnis įrankis žaidimų kūrimui nei Flash... su kuria sukurtas prieš tai buvusiame įraše aprašytas žaidimas). Visa tai buvo pavadinta „QUAKE 3 Forever“...

Neskaitant kreivai lakstančių priešių merginų, kurios man labai primena iš „Heavy Metal F.A.K.K.²“ ir pastoviai jos vis rašo tą pačią kvailą žinutę ekrane, ir gerai atkurtų kelių žemėlapių bei gana panašių ginklų modelių, „QUAKE 3 Forever“ daugiau kaip ir neturi kuom pasigirti... Nežinau, galbūt kūrėjui(-ams) pritrūko šiek tiek „gazo“ viską iki galo įgyvendinti?.. Kažkodėl iš to, ką matau šiame žaidime man atrodo, kad kūrėjai norėjo iš tiesų ne „Quake 3: Arena“ perkurti naršyklėse, bet verčiau sukurti tokią žaidimo versiją, kurioje nušautas merginas būtų galima išrenginėti... bet kažkodėl paskui persigalvojo... ir visai be reikalo! Būtų dar didesnis „WTF“!..